- pakupetė
- pakupetė̃ sf. (34b), pãkupetė (1) Lkv 1. vieta, kur buvo sukrauta kupeta: Pakupetė̃j, kur stovėta kupetos, net žolė išpuvo Brt. Kur tik pakupetė̃, ten pelių olos išdumtos Gs. Aš grebojau pãkupetes Lz. 2. Lkv sugrėbtas ir paskleistas džiūti šienas, pakūgė: Sugrėbkiat šieną į pãkupetes ir palikiat džiūti Up. Reik apvartyt pãkupetes, vakare galėsme vežt Erž. 3. DŽ1 vieta palei kupetą.
Dictionary of the Lithuanian Language.